Nuotaikų sekimo programėlių problema (Ir kodėl svarbu turėti web versiją)
Nuotaikų sekimo programėlių problema (Ir kodėl svarbu turėti web versiją)
Per tuos metus esu išbandęs daugybę nuotaikų sekimo programėlių - daugiausia tų mielų mobiliųjų, kurios iššoka su "kaip jautiesi?" priminimu, kai būni kažkuo visai kitu užsiėmęs. Ir jos visai neblogos... kol netampa šiaip sau.
Mobilios programėlės puikiai tinka greitam sekimui. Bakstelėji porą kartų, nuotaika išsaugota, gyveni toliau. Bet kai reikia kažko rimtesnio - pavyzdžiui, iš tikrųjų pažiūrėti į savo duomenis ar prisiminti, kas nutiko prieš du ketvirtadienius - viskas pradeda atrodyti kažkaip ankštai. Tiesiogine ir perkeltine prasme.
Ir, tiesą sakant, kartais mano telefonas kažkur po antklode arba visai kitame kambaryje, o aš tiesiog noriu greitai kažką pasitikrinti nešiojamame kompiuteryje, neieškodamas telefono po visą butą.
Būtent čia visa ta "tik mobilioji versija" idėja pradeda byrėti.
Maži ekranai, mažas langas į tavo gyvenimą
Bandyti analizuoti kelių mėnesių nuotaikas telefone - tai tarsi skaityti romaną pro rakto skylutę. Gauni mažus gabaliukus, bet niekada viso vaizdo.
Suspaudžiam, priartini, primerkiam akis, gal net pasuki telefoną iš nevilties... ir vis tiek atrodo, kad programa šnabžda "sėkmės tau", rodydama grafiką pašto ženkliuko dydžio.
Tačiau web aplikacijoje - staiga viskas atsikvėpia. Grafikai išsiskleidžia. Tendencijos pradeda prasmę turėti. Nebereikia daryti mentalinės gimnastikos, kad pamatytum, kaip praėjo mėnuo.
Kartais nori parašyti daugiau nei vieną sakinį
Kai kuriomis dienomis tavo nuotaika - tai ne vienas jaustukas. Tai ištisa netvarkinga pastraipa.
Bet rašyti ką nors ilgesnio nei pirkinių sąrašą telefone... vajej. Autokorektas paprastai nusprendžia, kad jis geriau žino tavo emocijas nei tu pats.
Kompiuteryje gali šiek tiek pasipasakoti. Parašyti tą keistai specifinį sakinį apie tai, kaip buvai "pavargęs, bet kažkaip ir didžiavaisi, bet gal ir stresavai dėl to vieno susirinkimo." Tai atrodo natūraliau. Labiau refleksyvu. Mažiau "rašau nykščiais iš nevilties."
Tikras gyvenimas nėra vien mobilus
Nežinau kaip tu, bet kartais dirbu ar darau kažką nešiojamame kompiuteryje, ir staiga pagalvoju: o - turėčiau tai užsirašyti. Arba pasitikrinti aną. Arba greitai pažiūrėti kažką iš praėjusio mėnesio nuotaikų ataskaitos.
O programėlės, kurios yra tik mobiliuosiuose, iš esmės sako: ne, eik ieškoti savo telefono.
Gal jis virtuvėje. Gal po striuke. Gal nukrito už sofos kaip perdramatizuota bulvė.
Su web aplikacija, ji tiesiog... yra. Atidarai naršyklę, gauni atsakymą, baigta.
Copy-paste, CSV, Excel - visi tie suaugusiųjų dalykai
Kažkuriuo metu nori daugiau nei tik užsirašyti jausmus. Nori juos panaudoti.
Nukopijuoti sakinį į dienoraštį. Įklijuoti nuotaikų seką į dokumentą. Eksportuoti CSV, nes esi smalsus ar "nerdas", ar abu. Atidaryti Excel'yje ir pasiknisti kaip kažkoks chaotiškas analitikas.
Telefonai tam nesukurti. Kompiuteriai - absoliučiai taip.
Ir taip, smagu turėti savo duomenis bet kur, negalvojant per daug, kaip juos pasiekti.
Būtent dėl to Traquility ir egzistuoja
Traquility nebuvo sukurta kaip dar viena "tik mobili nuotaikų programėlė." Ji sukurta veikti ten, kur tave nuveda tavo diena.
- Sek mobiliajame.
- Reflektuok web versijoje.
- Eksportuok duomenis.
- Tikrink senus įvykius be kapstymosi per mažyčius meniu.
- Laikyk viską sinchronizuotą, kad negalvotum apie įrenginius.
Ji skirta pradedantiesiems, saviugdos entuziastams, visiems, kas nori suprasti savo emocinius modelius, nekovodamas su 6 colių ekranu.
Šiaip, štai kur mano mintys nuklydo šia tema. Mobilios programėlės puikiai tinka greitiems įrašams, bet jos nėra visa istorija - ir kartais tikrai norisi didesnės, ramesnės erdvės suprasti save.
